aimaningas

aimanìngas, -a adj. (1); Kos44 nuolat aimanuojantis, su aimanomis: Šitas skaudžias, aimaningas ir graudžias dainas tuomet dainuodavo suėjusios vakarais lietuvaitės rš. ^ Aimanavo, kol visus apgavo, nes sukčius aimaningas, o vagis maldingas KrvP(Nč).